Rektovaginalinių fistulių gydymas naudojant Martius lopą: klinikinis atvejis
Clinical Practice
Donatas Danys
Narimantas Evaldas Samalavičius
Gytis Žaldokas
Edgaras Smolskas
Published 2014-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2014.3081
PDF

How to Cite

1.
Danys D, Samalavičius NE, Žaldokas G, Smolskas E. Rektovaginalinių fistulių gydymas naudojant Martius lopą: klinikinis atvejis. LS [Internet]. 2014Jan.1 [cited 2021Nov.27];13(2):118-22. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/3081

Abstract

Įžanga
Rektovaginalinė fistulė yra apibūdinama kaip epitelizuota nenormali jungtis tarp tiesiosios žarnos ir makšties. Ši fistulė sudaro apie 5 % visų tiesiosios žarnos ir išangės fistulių. Dažniausios rektovaginalinės fistulės atsiradimo priežastys yra gimdymo
traumos, lėtinės uždegiminės žarnų ligos, žema priekinė tiesiosios žarnos rezekcija, hemorojinių mazgų ir dubens srities chirurgija. Gydymo galimybių yra daug: endorektalinis, transvaginalinis ar transperinealinis uždarymas, pažeistos vietos rezekcija,
gydymas autologinėmis kamieninėmis ląstelėmis, fistulės drenavimas ar graciloplastika. Esant žemai rektovaginalinei fistulei, Martius lopas yra tinkamas pasirinkimas dėl gerų pooperacinių rezultatų bei mažo donorinės vietos kosmetinio ir
funkcinio pažeidimo.
Klinikinis atvejis
Pacientei buvo diagnozuotas žemas tiesiosios žarnos navikas ir po neoadjuvantinės chemoradioterapijos atlikta priekinė tiesiosios žarnos rezekcija bei suformuota prevencinė ileostoma. Tos pačios hospitalizacijos metu ileostoma uždaryta. Pooperaciniu laikotarpiu atsirado rektovaginalinė fistulė. Tuomet pacientė gavo adjuvantinę chemoterapiją. Po jos atlikta graciloplastika ir suformuota ileostoma. Po dviejų mėnesių rektovaginalinė fistulė vėl pasikartojo. Dėl rektovaginalinės fistulės
recidyvo alikta Martius lopo operacija. Praėjus mėnesiui po operacijos, apžiūrėdamas pacientę chirurgas rektovaginalinės fistulės recidyvo nerado.
Išvados
Martius lopo technika naudojant riebalinio audinio lopą yra tinkamas pasirinkimas gydant rektovaginalines fistules.
Reikšminiai žodžiai: rektovaginalinė fistulė, Martius lopas

The Martius flap for repair of low rectovaginal fistula: a case report
Donatas Danys, Narimantas Evaldas Samalavičius, Gytis Žaldokas, Edgaras Smolskas

Background
Rectovaginal fistula is defined as an epitheliumlined abnormal communication between the rectum and the vagina. It is reported to represent approximately 5% of all anorectal fistulas. The most common causes of rectovaginal fistulas are obstetric traumas, chronic inflammatory bowel diseases, low anterior rectal resection, hemorrhoid and pelvic surgery. There are many treatment options, such as endorectal, transvaginal or transperineal closure, resection of the affected part, treatment with autologous stem cells, seton drainage or graciloplasty. For low fistulas, the Martius flap is referred to as an excellent choice of tissue transfer with no functional and low cosmetic deficit of the donor site.
Case report
A patient was diagnosed with low rectal cancer and after neoadjuvantive chemoradiotherapy underwent anterior rectal resection. Preventive ileostomy was made. Later, due to the fluent postoperative progress, ileostomy closure was performed. In the postoperative period, a rectovaginal fistula occurred. Then, the patient was given adjuvantive chemotherapy. After that, graciloplasty for the rectovaginal fistula and ileostomy were performed. After two months, a rectovaginal fistula occurred again, and the Martius flap repair was performed.
Conclusion
The Martius flap technique using a fat pad flap is a decent choice for low rectovaginal fistulas. A well vascularised interposition flap between the vagina and the rectum gives good results.
Key words: rectovaginal fistula, the Martius flap

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy

Most read articles by the same author(s)

1 2 3 4 5 > >>