FILOSOFIJA IR XVII a. MOKSLO REVOLIUCIJA
Philosophy of Cognitive Science
Evaldas Nekrašas
Published 2006-01-01
https://doi.org/10.15388/Problemos.2006..4041
PDF

How to Cite

Nekrašas E. (2006). FILOSOFIJA IR XVII a. MOKSLO REVOLIUCIJA. Problemos, 70, 96-104. https://doi.org/10.15388/Problemos.2006.4041

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką filosofijos raidai turėjo XVII a. mokslo revoliucija, daugiausia dėmesio skiriant jos padariniams reinterpretuojant filosofijos ir mokslo santykį. Argumentuojama, kad filosofijos, visų pirma metafizikos ir mokslo santykį transformavo aristoteliškosios mokslo plėtotės programos pakeitimas pitagoriškąja – matematizuotos eksperimentinės gamtotyros atsiradimas leido griežčiau atskirti fiziką nuo metafizikos. Specialiųjų mokslų ir metafizikos tikslų, metodų ir nagrinėjamų problemų pobūdžio supriešinimas sudarė pagrindą atsirasti pozityvistiniams filosofijos pertvarkymo į specialųjį mokslą projektams. Straipsnis baigiamas išvada, kad mokslas, jau XVII amžiuje ėmęs virsti intelektualine jėga, pranokstančia filosofiją pagal reikšmę ir įtaką, privertė filosofiją ir filosofus užimti vienokią ar kitokią poziciją savo atžvilgiu. Ši pozicija iš esmės nulemia tiek filosofavimo būdų spektrą, tiek skirtingų filosofavimo būdų santykį. Patys filosofai nebūtinai šią poziciją aiškiai reflektuoja ir fiksuoja, bet ji visada yra tam tikro filosofavimo būdo pasirinkimo pagrindas.
Pagrindiniai žodžiai: Newtonas, Hume’as, metafizika, pozityvizmas.

PHILOSOPHY AND THE 17TH CENTURY SCIENTIFIC REVOLUTION
Evaldas Nekrašas

Summary 
The paper deals with the issue of the impact of the 17th century scientific revolution upon the development of philosophy. The main focus is relation between science and philosophy and effects of the revolution on the interpretation of that relation. The author argues that the relation between metaphysics and science has been transformed due to the replacement of the Aristotelian programme of the development of science by the Pythagorean one. The contraposition of aims, methods and problems characteristic of special science to those typical of metaphysics created preconditions for bringing forward the positivist schemes of the transformation of philosophy into one or another special science. The paper ends with the conclusion that science which already in the 17th century became an intellectual power excelling philosophy in significance and influence forced philosophy and philosophers to take a specific stance on it. This stance determines the spectrum of different ways of doing philosophy and their relation to each other. Some philosophers do not reflect the stance on science taken by them. But this stance always affects the choice of ways of doing philosophy.
Keywords: Newton, Hume, metaphysics, positivism.

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy