Patarimai autoriams
Kaip tvarkingai parengti tekstą
Brūkšnys ar brūkšnelis. Brūkšnys ir brūkšnelis yra skirtingi ženklai. Brūkšnys rašomas tarp dviejų ar daugiau žodžių ar skaitmenų, žyminčių daiktų bei reiškinių vietos, laiko, kiekio, eilės ribas, pvz., p. 23–29, 2000–2020 m., XX a. 8–9 dešimtmečiai, treji–ketveri metai, pasyvumo–aktyvumo plotmė. Brūkšnį galima surinkti klaviatūros kodu Alt + 0150. O brūkšnelis rašomas tarp dviejų sintaksiškai lygiaverčių žodžių, nusakančių vieno daikto, reiškinio ar vienos ypatybės pavadinimą, pvz.: politinė-socialinė santvarka, egzistencinė-hermeneutinė fenomenologija, mokslinė-metodinė medžiaga.
Citatos. Nedidelės citatos rašomos su kabutėmis. Iškeltinė citata: didesnės citatos (4 ir daugiau teksto eilučių) išskiriamos atskira pastraipa, atitraukta nuo kairiojo krašto, ir pateikiamos mažesniu šriftu. Tokiu atveju nereikalingos kabutės, nuoroda pateikiama po paskutinio citatos skyrybos ženklo arba įterpiama sakinyje, kurio dalis yra didžioji citata. Citatų teksto praleidimo ženklas yra <...>. Straipsnio autoriaus intarpai į cituojamą tekstą rašomi laužtiniuose skliaustuose, prie jų po brūkšnio pridedami autoriaus inicialai kursyvu, pvz.: [neįskaitoma vieta, – A. B.]. Užsienio autorių citatos išverčiamos į lietuvių k., reikalui esant originalus tekstas gali būti pateiktas išnašoje.
Įsimintini rašybos atvejai: archaizmas, bet archajinis (-ė), archajiškumas; diferenciacija, bet diferencijavimas; genealogija, genealoginis; iracionalus (-i), iracionalumas; koreliacija; kontroversija, kontroversiškas (-a); nuosmukis; paplitimo mastas; pasekmės; plagiatas; politinis režimas; stoikai, stoicizmas, bet stojiškas (-a), stojiškumas; transfigūracija.
Išnašos. Išnašos ženklas (skaičius) tekste dedamas prieš skyrybos ženklą. Iškeltinėje citatoje išnašos ženklas dedamas po paskutinio skyrybos ženklo. Išnašos pateikiamos puslapio apačioje, numeracija ištisinė.
Kabutės. Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai). Lietuviškas kabutes galima surinkti klaviatūros kodu: atidaromosios kabutės – Alt + 0132, o uždaromosios kabutės – Alt + 0147.
Nelietuviški asmenvardžiai. Originalūs asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės, pvz.: Jeano-Paulio Sartre’o idėjos; vienas iš esminių Husserlio priekaištų Descartes’ui; Friedricho Nietzsche’s teorija. Pagrindinės taisyklės: 1) prie autentiškų vyriškosios giminės asmenvardžių formų, kurios baigiasi priebalsiu, pridedamos galūnės -as, -is, kartais -ius (pvz.: Immanuelis Kantas, Martinas Heideggeris, Johnas Stuartas Millis, Richardas Rojcewiczius); 2) kai nelietuviškas asmenvardis baigiasi netariame balse e arba netariama priebalse, prieš pridedamas galūnes rašytinas apostrofas (pvz.: Gilles’is Deleuze’as, Jeanas Baudrillard’as). Išsamias asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas žr. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/svetimvardziai/gramatinimas.
Nelietuviški posakiai. Neadaptuoti kitų kalbų žodžiai arba žodžių junginiai tekste rašomi kursyvu, pvz.: a priori, artes liberales, tabula rasa, Dasein, magnus opus.
Nuorodos. Prašome cituojant ir nurodant šaltinius vadovautis Harvardo nuorodų sistema: skliaustuose rašoma šaltinio autoriaus pavardė, leidimo metai, puslapis ar puslapiai. Pvz.: Hermeneutikai, ieškančiai supratimo, rūpi ne kaip, o kas sakoma, tad jai kalba yra „tik išankstinė sąlyga“: „pasakymas turi būti suprantamas akustiškai, o fiksavimas raštu iššifruojamas“ (Gadamer 1999: 181). Nuorodoje autoriaus pavardės rekomenduojama nebeminėti, jeigu iš sakinio visiškai aišku, kuriam autoriui priklauso nurodomas darbas, pvz.: Kanto nuomone, „moralės dėsnis objektyviai ir tiesiogiai determinuoja valią proto sprendinyje“ (1987: 98). Jeigu nuoroda gretimame sakinyje pasikartoja, galima vietoj jos rašyti (ibid.: 98). Jeigu šaltinis turi daugiau negu du autorius, nurodoma tik pirmo autoriaus pavardė, pvz., (Crazy et al. 1999: 233).
Pavadinimai. Straipsnio pavadinimas rašomas mažosiomis raidėmis, pajuodintu šriftu. Straipsnio dalių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, pajuodintu šriftu, pvz.: Įžanga, Išvados, Literatūra. Straipsnyje minimi lietuviškų ir kitakalbių didesnės apimties tekstų, knygų pavadinimai rašomi kursyvu (pvz., Heideggeris Būtyje ir laike fenomenologiškai aprašė aplinkinio pasaulio reikšmingumą), o straipsnių, esė ir mažesnės apimties tekstų pavadinimai – su kabutėmis. Meno kūrinių, filmų ir pan. pavadinimai turi būti išversti į lietuvių k. ir taip pat pateikti kursyvu.
Skaičiai. Amžiai, dešimtmečiai ir metai visame straipsnyje rašomi vienodu stiliumi. Amžiai nurodomi romėniškais skaitmenimis ir santrumpa a., pavyzdžiui, XVIII a., XIX–XX a. Dešimtmečiai nurodomi arabiškais skaitmenimis ir netrumpinami, pvz., XX a. 7–8 dešimtmečiai. Metai nurodomi arabiškais skaitmenimis ir santrumpa m., pavyzdžiui, 1579 m., 2005–2010 m. Kai metai pateikiami skliausteliuose prie leidinių pavadinimų ar autorių pavardžių, santrumpa m. nerašoma, pvz., Štai taip Zaratustra kalbėjo (1883), Immanuelis Kantas (1724–1804). Metai prieš mūsų erą ar mūsų eros metai žymimi – m. pr. Kr., m. po Kr. Prie romėniškų skaitmenų galūnės nepridedamos, pvz., knygos V dalyje, o ne V-ojoje dalyje.
Tarpai. Tarpai paliekami tarp dviejų sutrumpinimų (pvz., t. y., t. t.), tarp vardo pirmos raidės ir pavardės (pvz., A. Sverdiolas), tarp dviejų inicialų (pvz., J. S. Millis). Prieš įteikiant straipsnį autoriams rekomenduojama atlikti dvigubų tarpų paiešką su FIND komanda ir juos panaikinti.
Vardai. Rekomenduojama pirmą kartą minint autorių rašyti nesutrumpintą jo vardą, o toliau vartoti tik pavardę be vardo.
Vietovardžiai. Nelietuviški vietovardžiai pateikiami taip, kaip nurodyta „Pasaulio vietovardžių žodyne“, žr. http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/.
Daugiau kalbos patarimų galite rasti http://www.vlkk.lt/konsultacijos.