PINGVINAS IR PROTĖJAS. Įsivaizdavimas kaip kitybė manyje
Kitybės profiliai
Kristupas Sabolius
Published 2007-01-01
https://doi.org/10.15388/Relig.2007.0.2804
PDF

How to Cite

Sabolius K. (2007) “PINGVINAS IR PROTĖJAS. Įsivaizdavimas kaip kitybė manyje”, Religija ir kultūra, 40, pp. 21-37. doi: 10.15388/Relig.2007.0.2804.

Abstract

Kitybės klausimas dažniausiai kyla iš ego santykio su kitais arba su pasauliu. Šiame straipsnyje daroma prielaida, kad įsivaizdavimo funkcija ištirpdo subjektą ir jame pačiame atveria intersubjektyvią perspektyvą. Šiuo tikslu sugretinami Sartre’o, Husserlio bei Merleau-Ponty įsivaizdavimo funkcijos tyrimai, kuriuose išryškėja vaizdo kaip iš ego centro išslystančios ribos statusas, ir Holivudo filmo „Kovos klubas“ siužetas. Viename iš šios juostos epizodų pasirodantis pingvinas žymi egologinės schizmos akimirką ir tampa fantazijos apsireiškimu ir įsikūnijimu.
Išgryninus žaidybinį, savarankišką ir multiformišką charakterį, galime konstantuoti, kad įsivaizdavimas, jei kalbėtume Kanto terminais, yra ne papildanti tarpinė funkcija, bet transcendentalinio subjekto genezėje atlieka paradoksalų „svetimos vidujybės“ arba „vidinės svetimybės“ vaidmenį. Vaizduotė yra katalizatoriaus, kuris, likdamas šalia, įgalina transcendentalinių formų išsikristalizavimą.
Pagrindiniai žodžiai: vaizduotė, įsivaizdavimas, fantazija, ego, kitybė, sąmonė.

PENGUIN AND PROTEUS
Imagination as Otherness in me
Kristupas Sabolius

Summary
The question of Otherness is usually taken into account while discussing the Ego’s relation with Others as well as with the World. This article is based on the premises that the function of phantasy melts the subjectivity, revealing the perspective of intersubjectivity within it. On this purpose Sartre’s, Husserl’s and Merleau-Ponty’s researches on the function of imagination, which elucidate the image as the boundary slipping from the centre of Ego, are compared to the story of Hollywood’ movie „Fight Club“. The penguin, which appears in one of the episodes, registers the moment of egological schism, thus becoming the revelation and incarnation of phantasy. While the playful, autonomous and multiform character of imaginary is cleared out, we can ascertain, speaking in Kantian terms, that it has not a complementary or intermediary function, but, in the genesis of transcendental subject, plays the paradoxical role of „allien innerness“ or „inner alienity“. Thought remaining always beside, imagination is a catalyzer which enables crystallization of transcendental forms.
Keywords: imagination, imaginary, phantasy, ego, otherness, consciousness.

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy