Straipsnyje analizuojami mokinių, turinčių regos sutrikimų, ugdymo(si) iššūkiai ir pedagogų patirtys, ieškant šių iššūkių sprendimų tiksliųjų ir gamtos mokslų srityse. Tyrimu siekiama atsakyti į klausimus, su kokiais iššūkiais tiksliųjų ir gamtos mokslų pamokose susiduria pedagogai, ugdydami mokinius, turinčius regos sutrikimų, ir kokie techniniai ir metodiniai sprendimai taikomi šiems iššūkiams įveikti, siekiant užtikrinti įtraukiojo ugdymo kokybę. Problemai tirti pasirinktas Scopus duomenų bazės literatūros analizės metodas. Rezultatai parodė, kad daug iššūkių kelia vizualios mokymo medžiagos neprieinamumas, todėl pedagogams sunku perteikti pamokų turinį, o mokiniams ‒ jį suvokti, nes didelė mokymosi medžiagos dalis pateikiama vizualiais elementais, tokiais kaip grafikai, schemos ir diagramos. Tyrimų apžvalga atskleidė, kad veiksmingiausi sprendimai remiasi kompleksiniu požiūriu, derinant skirtingų sensorinių modalumų naudojimą, personalizuotą mokymąsi ir aktyvų mokinių į(si)traukimą. Tai leidžia ne tik sumažinti kliūtis, bet ir stiprina mokinių motyvaciją, skatina savarankiškumą. Šie rezultatai svarbūs kuriant įtraukią švietimo praktiką, kurioje mokiniai, turintys regos sutrikimų, gali ne tik lygiavertiškai dalyvauti, bet ir sėkmingai realizuoti savo potencialą.

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.