Europos Sąjungos geležinkelių transporto rinkų liberalizavimas: iššūkiai ir sprendimai

Santrauka

Geležinkelių transporto rinkų liberalizavimas Europos Sąjungoje prasidėjo XX amžiaus pabaigoje. Europos Sąjungos valstybės narės yra skatinamos atverti geležinkelių transporto rinkas ir sudaryti sąlygas privatiems vežėjams konkuruoti su rinkoje įsitvirtinusiais valstybiniais operatoriais. Nors geležinkelių transporto rinkų liberalizavimas vyksta jau ne vieną dešimtmetį, ši tema vis dar aktuali Lietuvai, kadangi Lietuvos geležinkelių transporto rinkoje geležinkelių transporto paslaugas, t. y. krovinių ir keleivių bei bagažo vežimo paslaugas, yra monopolizavę nacionaliniai vežėjai. Tai reiškia, kad Lietuvoje geležinkelių transporto paslaugos iš esmės yra sutelktos valstybinių vežėjų rankose, o privatūs operatoriai šioje rinkoje vis dar susiduria su sunkumais. Europos Komisijos kasmet atliekami tyrimai rodo, jog Lietuva lieka viena iš paskutinių Europos Sąjungos valstybių narių, kurių geležinkelių transporto rinka yra uždara. Dėl to aktualu panagrinėti, su kokiomis problemomis susidūrė Europos Sąjungos valstybės narės, atverdamos savo geležinkelių transporto rinkas, ir ko iš šių problemų galima pasimokyti Lietuvoje. Straipsnio autorius, nagrinėdamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nustatė, kad pagrindiniai liberalizacijos procesus stabdantys veiksniai yra netinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymo bei transporto paslaugų veiklos atskyrimas, netinkamai įgyvendinami pajėgumo paskirstymo bei apmokestinimo principai. Straipsnio autoriaus vertinimu, valstybių narių rinkų liberalizavimo įgyvendinimą gali užtikrinti tinkamai pritaikytas atitinkamos rinkos poreikius atliepiantis teisinis reguliavimas, infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų teikimo veiklos atskyrimas bei stiprus priežiūros institucijos vaidmuo.