Teismo įsakymas yra vienas iš paprasčiausių būdų išieškoti neginčytinas skolas. Viena vertus, šio supaprastinto proceso formalumas leidžia užtikrinti greitą ir efektyvią kreditoriaus teisių gynybą, kita vertus, jis gali lemti skolininkų, ypač priklausančių pažeidžiamoms grupėms, teisių pažeidimą. Straipsnyje nagrinėjami teismo įsakymo procedūrų, nukreiptų prieš vartotojus, ypatumai. Siekiama susisteminti ir išanalizuoti iš ES teisės kylančias vartotojų procesines garantijas, taikytinas šiose procedūrose, bei įvertinti jų poveikį nacionalinėms civilinio proceso sistemoms. Atlikta analizė atskleidžia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nevienodai aiškina veiksmingumo principą dokumentais grindžiamose ir dokumentų nereikalaujančiose teismo įsakymo procedūrose, todėl vartotojų procesinės garantijos valstybėse narėse gali skirtis priklausomai nuo nacionalinio proceso ypatumų. Be to, Teismo pozicija dėl vartotojų teisių apsaugos standarto Europos mokėjimo įsakymo procese išlieka neaiški. Tyrimo rezultatai rodo, kad Teisingumo Teismo praktikoje išplėtotos vartotojų procesinės garantijos lemia nacionalinio civilinio proceso fragmentaciją ir kelia teisinį neapibrėžtumą.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.