Šiame straipsnyje analizuojama vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką instituto samprata, pateikiamas priteisiamos sumos mažinimo problemos vertinimas, tiriami LR DK 300 straipsnio pakeitimai, įsigalioję 2013 m. sausio 1 d. Daug dėmesio skiriama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų pozicijų analizei ir jų vertinimui, todėl pateikiama minėto instituto tobulinimo pasiūlymų ne tik įstatymų leidėjui, bet ir teismų praktikai. Straipsnyje daroma išvada, kad įstatymų leidėjo reakcija į praktikos poreikius kol kas nėra adekvati, ir siūloma ją tobulinti.
This article analyses the concept of compensation of average wage for the entire period of involuntary idle time for an employee. As well as this, reductions made by Lithuanian Supreme Court are being scrutinised. Recent changes of Lithuanian Labour Code were addressed also to this problem. However they failed to solve the problem entirely. Therefore suggestions on modification of Lithuanian legal acts, as well as propositions for Lithuanian jurisprudence are made in the conclusions of this article.