H. Bergson, the Creator of Intuitivistic Philosophy

Abstract

Straipsnyje pristatoma prancūzų filosofo H. Bergsono (1859–941) gyvenimo ir kūrybos svarbiausi bruožai. Teigiama, kad jo filosofijai įtakos turėjo Plotino, vėlyvojo F. Schellingo, A. Schopenhauerio idėjos. H. Bergsonas reiškinius traktavo kaip procesus, mėgino atskleisti reiškinių proceso vieningumą su sąmonės procesu, kai vyksta pasaulio pažinimas. Savo koncepciją jis pavadino kintamumo filosofija, tuo pabrėždamas protu nepaaiškinamą nenutrūkstamą vystymosi principą elan vital (gyvybinį polėkį), kurį gyvūnų pasaulyje įkūnija instinktas, o žmonių visuomenėje – protas. Intuicija perkelia žmogų iš statinio daiktų pasaulio į dinaminį, atskleidžia ne žmonių santykį su daiktais, bet pačius daiktų santykius. Intuicija – tai betarpiško sąlyčio su materija akimirkos. Labiausiai intuicija išvystyta estetiniame pasaulyje. Intuicija, susijusi su gyvybiškumo pripažinimu, reiškia žmogiškojo gyvenimo prasmės supratimo išplėtimą ir naujų intelekto neįvertintų gyvenimo vertybių iškėlimą.