Žiniasklaida – vienas iš pagrindinių komunikacijos proceso tarp demokratinės visuomenės grupių elementų. Atlikdama visuomenės informavimo funkciją žiniasklaida užtikrina, kad piliečiai reikiamu atveju –
pavyzdžiui, balsuodami – priims tinkamus sprendimus, o valdžios institucijos ir politikai taip pat galvos apie savo veiksmus, siekdami išvengti kritikos, visuomenės neigiamos nuostatos arba siekdami didesnio populiarumo ir pakliūti į valdžios institucijas. Kita vertus, elgdamosi taip, kaip ir visi, būdamos tiesiog visumos dalimi, valdžios institucijos ir politikai nėra įdomūs, todėl šios dvi grupės nuolat turi galvoti, kaip sudominti ir atkreipti į save dėmesį begaliniame informacijos sraute.
Šio straipsnio tikslas – įrodyti, kad tie politikai, kurie svarstant ir priimant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (toliau – Nepilnamečių apsaugos įstatymą) daugiausia kalbėjo Seimo plenariniuose posėdžiuose, buvo dažniausiai Lietuvos internetinės žiniasklaidos ir vieno iš dienraščių pasitelkiami kaip naujienų šaltiniai, neatsižvelgiant į kalbos turinį.
Straipsnyje aptariami politikų ir žiniasklaidos santykiai, analizuojama politikų ir žiniasklaidos tarpusavio priklausomybė, kokiomis priemonės politikai siekia patraukti žiniasklaidos dėmesį. Tyrimu parodoma, kaip pasisakymų ilgis ir dažnumas svarstant konkretų įstatymo projektą gali nulemti žiniasklaidos dėmesį, o kartu ir matomumą visuomenei.
Reišminiai žodžiai: žiniasklaida, politinė komunikacija, žiniasklaidos dienotvarkė, politikai
Politicians as a Source of News: the Case of Adopting the Law on Minors’ Protection
Adomas Taraskevičius
Summary
The media are on of the basic components of communication among the elements of democratic society. By informing the audience, the media ensure that citizens in cases like voting will make right decisions, and the authorities and politicians will be careful about their own actions in order to avoid criticism or negative attitudes of society or to become more popular and to get into government structures. On the other hand, by doing so as everybody else and just being part of the whole, governments and politicians are not interesting for the media. As a result, these two groups must always think how to attract attention to themselves in the endless stream of information.
The purpose of this article is to show the existence of politicians’ desire to construct the media agenda (to be the source of news) while adopting the Law on Minors’ Protection against Detrimental Effects of Public Information. The article also discusses the relationship between politicians and the media, the interdependence between politicians and the media. The author also shows how politicians try to atract the media by adopting laws and how the length and frequency of politicians’ speeches during the reading of a particular law can attract the attention of the media and thus of the public.