Straipsnyje aptariamos Lietuvos pradinių klasių mokytojų patirtys apie planuotą mokinių įgalinimą reflektuoti mokymąsi lietuvių kalbos ir literatūros pamokose. Atlikus pusiau struktūruotų interviu su pradinių klasių mokytojais (n-14) teminę duomenų analizę, matyti, kad mokinių mokymosi reflektavimas dar nėra tapęs nuoseklia ir sistemingai planuojama mokymosi proceso dalimi. Ši praktika taikoma dažniausiai tik 1–2 kartus per savaitę arba rečiau, paprastai – pamokos pabaigoje. Mokinių mokymosi reflektavimo planavimą riboja keli veiksniai: pamokos laiko trūkumas, mokytojų orientacija į dalykinio turinio perteikimą, šio proceso nuvertinimas, teigiamų praktinių patirčių stoka bei nepakankamas supratimas apie naudą mokinių mokymuisi. Kad pradinių klasių mokinių mokymosi reflektavimas taptų neatsiejama lietuvių kalbos ir literatūros pamokų dalimi, reikia nuoseklaus mokytojų profesinio augimo.

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.