Teachers’ and Parents’ Perspectives on Character Education in Latvia: A Comparative Study

Anotacija

Šiame tyrime nagrinėjamas Latvijos tėvų ir mokytojų požiūris į charakterio ugdymą, ypatingą dėmesį skiriant jo svarbai, suvokiamam poveikiui mokinių pasiekimams bei dorybėms, kurioms teikiama pirmenybė. Atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 1 782 respondentai, iš jų 1 240 tėvų, o 542 – mokytojai. Rezultatai atskleidė, kad tėvų ir mokytojų nuomonės dėl charakterio ugdymo svarbos ir jo teigiamos įtakos akademiniams rezultatams labai sutampa. Tačiau pastebima skirtumų tarp to, kokioms savybėms kiekviena grupė teikia pirmenybę. Tėvai didžiausią svarbą teikia gebėjimui priimti teisingus sprendimus, paskui – pasitikėjimui savimi, smalsumui ir mandagumui, o mokytojai pirmiausia išskiria mandagumą, paskui – gebėjimą priimti teisingus sprendimus, sąžiningumą ir smalsumą. Aukštas gebėjimo priimti teisingus sprendimus, smalsumo ir mandagumo vertinimas rodo bendrą dėmesį intelektinėms ir pilietinėms dorybėms. Be to, abi grupės linkusios teigti, kad kitai grupei charakterio ugdymas ne toks svarbus kaip akademiniai pasiekimai – tai rodo komunikacijos tarp grupių spragas. Šie rezultatai leidžia teigti, kad būtinas glaudesnis tėvų ir mokytojų dialogas bei bendradarbiavimas siekiant geriau suprasti vieniems kitų ugdymo tikslus. Pašalinus suvokimo skirtumus galėtų didėti charakterio ugdymo veiksmingumas, o požiūris į jį galėtų būti labiau suderintas; toks požiūris skatintų tiek akademinę sėkmę, tiek visapusišką mokinių vystymąsi. Tyrimas padeda geriau suprasti pagrindinių suinteresuotųjų šalių vaidmenis ir prioritetus charakterio ugdymo srityje bei pateikia įžvalgų, kaip stiprinti šeimos ir mokyklos bendradarbiavimą.