Straipsnyje nagrinėjami II amžiaus romėnų Antikos šaltiniuose minimi „sūdinai“. Klaudijas Ptolemajas savo „Geografijoje“ baltams priskiriamą gentį – sūdinus – paminėjo du kartus: Europos Sarmatijoje ir Didžiojoje Germanijoje. Pirmųjų geografija visais laikais buvo mums įprastoje aplinkoje – Mozūrų ežeryno rytinėje erdvėje. Antruosius, Didžiosios Germanijos, sūdinus Ptolemajas „įkurdino“ prie Dunojaus upės. Mūsų mokslininkai apie tai žinojo, tačiau plačiau to netyrinėjo. Straipsnyje, pasirėmus įvairių mokslų duomenimis, nagrinėjama, ar Ptolemajo minimi sūdinai galėjo gyventi jo nurodytoje vietoje, ar yra kultūros sąsajų su Padunojo Antika, su „šiauriniais“ sūdinais ir kitomis aisčių gentimis.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.