Baltų-slavų akūtas buvo glotalinis sprogstamasis priebalsis, išriedėjęs iš ide. laringalo ar preglotalizuoto sprogstamojo priebalsio po pirmykščio trumpojo balsio ar dvibalsio. Taigi į́- yra lauktinas į̃ variantas, kilęs iš *in prieš ide. žodžio pradžios laringalą ar preglotalizuotą sprogstamąjį priebalsį, pvz., lie. nèšti, dúoti. Lie. į- reprezentuoja nulinį apofonijos laipsnį, tuo tarpu ines. *-ę́ ir la. ìe ‘į’ < *en – normalųjį laipsnį. Pr. en ‘į’ vokalizmas rodo antrinį nulinį laipsnį, vestiną iš pirmykščio prieškirtinio silpnojo laipsnio *i- < *e, kurį atspindi lie. į, tuo tarpu bl.-sl. pradinio *e- reguliarus fonetinis atitikmuo yra pr. a-. Inesyvas susiformavo priduriant kirčiuotą *en prie r. bl. pronominalinių lokatyvo formų masc. *tàmi, fem. *tàjai pl. *tàisu (sl. tomь, toi, těxъ) su glotalizacija dėl hiato prieš *en.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.