Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinių TAPP kirkšninių išvaržų operacijų lyginamasis
-
Vytautas Lipnickas
Mindaugas Kiudelis
Andrius Gradauskas
Nerijus Kaselis
Deividas Narmontas
Kęstutis Strupas
Published 2007-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2007.1.2244
PDF

How to Cite

1.
Lipnickas V, Kiudelis M, Gradauskas A, Kaselis N, Narmontas D, Strupas K. Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopinių TAPP kirkšninių išvaržų operacijų lyginamasis. LS [Internet]. 2007Jan.1 [cited 2021Dec.9];5(1):0-. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2244

Abstract

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas1
1 Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centras,
Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius;
2 Kauno medicinos universiteto klinikų Chirurgijos klinika;
3 Vilniaus miesto universitetinė ligoninė;
4 Klaipėdos miesto ligoninė
El paštas: Vytautas.Lipnickas@santa.lt

Įvadas / tikslas

Pacientai, turintys kirkšninę išvaržą, operuojami ir tradiciniais būdais, ir naujesniais, kai operacijos metu naudojami sintetiniai aloplastiniai tinkleliai. Specialistai tebediskutuoja, kuris chirurginio gydymo būdas yra geriausias. Esant panašiems komplikacijų ir recidyvų skaičiams, svarbūs yra visi operacijos poveikio pacientui aspektai. Vienas jų yra gyvenimo kokybės pokyčiai.

Metodai

Perspektyvus daugiacentris atsitiktinių imčių klinikinis tyrimas, lyginantis Shouldice, Lichtensteino ir laparoskopines TAPP operacijas, atliktas 2003–2004 metais keturiose Lietuvos ligoninėse. Pagal standartizuotą metodiką operuoti 248 pacientai. Prieš operaciją užpildytas bendras visų pacientų gyvenimo kokybės klausimynas SF-36. Praėjus po operacijos 2 sav., 6 ir 12 mėn., pacientai buvo kviečiami kontrolinių patikrinimų, per kurios pildyta speciali paciento fizinės būklės vertinimo anketa ir pooperacinis klausimynas SF-36.

Rezultatai

Ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu statistiškai reikšmingas skirtumas tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių rastas vertinant pagal fizinio funkcionalumo, veiklos apribojimo dėl fizinių problemų, kūno skausmo ir socialinio funkcionalumo skales. Statistiškai reikšmingai mažiau pacientų skundėsi skausmu operacijos vietoje po laparoskopinių operacijų, palyginti su atvirosiomis, p < 0,001. Po 6 mėn. rastas laparoskopinių operacijų ir atvirųjų skirtumas vertinant pagal įprastinės veiklos apribojimo dėl fizinių problemų skalę, p < 0,05. Statistiškai reikšmingas skirtumas buvo tarp laparoskopinių ir abiejų atvirųjų operacijų grupių lėtinio skausmo požiūriu, p < 0,01. Po operacijos praėjus 12 mėn., nė vienos SF-36 sveikatos vertinimo skalės statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatyta. Jo nerasta ir vertinant lėtinį skausmą. Lyginant fizinę būklę, statistiškai reikšmingai skyrėsi laparoskopinių ir Shouldice operacijų grupės, p < 0,01.

Išvados

Laparoskopinės TAPP operacijos rezultatai gyvenimo kokybės ir lėtinio skausmo požiūriu tiek ankstyvu, tiek vėlyvu pooperaciniu laikotarpiu yra geriausi. Iš atvirųjų operacijų ankstyvu pooperaciniu laikotarpiu gyvenimo kokybės požiūriu geresni Lichtensteino operacijų grupės rezultatai negu Shouldice operacijų.

Reikšminiai žodžiai: kirkšninė išvarža, gyvenimo kokybė, SF-36, lėtinis skausmas

Randomized multicenter prospective clinical trial of Shouldice vs Lichtenstein vs laparoscopic TAPP inguinal hernia repair: chronic pain and health-related changes of quality of life

Vytautas Lipnickas1, Mindaugas Kiudelis2, Andrius Gradauskas3, Nerijus Kaselis4, Deividas Narmontas1, Kęstutis Strupas1
1 Vilnius University Hospital Santariškių Klinikos, Centre of Abdominal Surgery,
Santariškių 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania;
2 Kaunas University of Medicine, Clinic of Surgery;
3 Vilnius City University Hospital;
4 Klaipėda City Hospital
E-mail: Vytautas.Lipnickas@santa.lt

Background / objective

Open anterior inguinal hernia repair is a time-tested, safe and well-understood operation with a high success rate, while laparoscopic techniques are fairly recent. However, the best surgical approach to the repair of inguinal hernias is still unclear. Given their similarity in terms of complications and recurrence rate, other issues associated with these surgical techniques become more important. One of them is the quality of life.

Methods

The prospective randomized multicenter clinical study was performed in four surgical centers of Lithuania in 2003. 248 patients were operated on according to standardized protocols of Shouldice, Lichtenstein and laparoscopic TAPP inguinal hernia repairs. Chronic pain and changes of the quality of life according to the SF-36 questionnaire and ad hoc questionnaire of physical status were compared.

Results

The significantly higher scores in the physical functioning, role-physical, bodily pain and social functioning scales for laparoscopic hernia repair at 2 weeks postoperatively were apparent. The laparoscopic group had significantly less pain (p < 0.001). The significantly higher scores in the role-physical scale for laparoscopic to both open hernia repair methods at 6 months after operation were found (p < 0.05). The laparoscopic group had significantly less chronic pain 6 months postoperatively (p < 0.01). No significant difference in quality of life among three methods one year after operation was apparent. The laparoscopic group had less chronic pain one year after operation, but the difference was not significant

Conclusions

The laparoscopic TAPP inguinal hernia repair had the best scores of quality of life both in the early and the late postoperative periods. There was less chronic pain after laparoscopic TAPP inguinal hernia repair. The higher scores of quality of life were recorded after Lichtenstein versus Shouldice inguinal hernia repair in the early postoperative period.

Keywords: groin hernia, health-related quality of life, SF-36, chronic pain

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy

Most read articles by the same author(s)

1 2 3 4 5 > >>