Adoptarunt et levarunt: nesantuokinių vaikų krikštatėviai XVIII amžiaus Vilniaus dekanato parapijose
Straipsnyje aptariamas Lietuvos istoriografijoje iki šiol dėmesio nesulaukęs nesantuokinių vaikų krikštatėvių klausimas XVIII a. Vilniuje. Tekste, remiantis išlikusių Vilniaus dekanatui aptariamu laikotarpiu priklausiusių parapijų krikšto metrikų knygų duomenimis, analizuojamos krikštatėvių parinkimo nesantuokiniam vaikui tendencijos. Pirmiausia tiriama, kiek krikštatėvių dalyvaudavo krikštijant nesantuokinį vaiką, ar tarp krikštatėvių pasitaikė tokių, kurie būtų tapę daugiau nei kelių nesantuokinių vaikų dvasiniais globėjais. Straipsnyje taip pat pateikiama socialinio nesantuokinių vaikų statuso visuomenėje analizė. Remiantis duomenimis apie krikštatėvių ir tėvų pavardes, socialinį statusą bei gyvenamąją vietą, nagrinėjami numanomi giminystės, socialiniai ir geografiniai ryšiai tarp nesantuokinių vaikų tėvų ir krikšto tėvų. Galiausiai, straipsnyje bandoma atsakyti, ar krikštatėvių ir nesantuokinių vaikų bendravimas galėdavo peržengti formaliuosius santykius, kai ir po krikšto ceremonijos būdavo palaikomi artimi ryšiai.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.