XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje aštrėjant geopolitinei situacijai ir suintensyvėjus tarpvalstybiniam šnipinėjimui, iškilo būtinybė turėti patikimus kontržvalgybos pajėgumus. Rusijos imperija, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis – Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijomis, tokių pajėgumų neturėjo ir susidūrė su aktyvia valstybių konkurenčių žvalgybine veikla valstybėje. Aplinkybių priversta, Rusijos imperija privalėjo sukurti kontržvalgybinį aparatą, turėjusį slopinti priešiškų valstybių veiksmus. Vienas iš svarbiausių kovos laukų – pakraščio teritorijos, kurioms priklausė Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijos. Tad straipsnyje išsamiai aptariamas kontržvalgybos aparato susikūrimas ir Vilniaus gubernijos žandarų komandos veikla užkardant šnipų veiklą.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.