Istoriografijoje pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama krikščioniškųjų misijų ir kryžiaus karų santykių problematikai. Antai, danų tyrinėtojas Carstenas S. Jensenas nesenai iškėlė mintį, jog karines prievartines misijas vykdė jau pirmasis lybių vyskupas Meinhardas, nors tradicinė istoriografija taip lig šiol nemanė. Tačiau lenkų medievistas Marianas Dygo tuo suabejojo, pagrįstai teigdamas, kad prievartinėmis misijomis Meinhardas galėjo pasinaudoti, tačiau to nepadarė. Kryžiaus karai Baltijos regione tampa ne tik enciklopedinių straipsnių objektais, bet ir perkopia didžiųjų žygių į Palestiną šešėlį ir tampa Baltijos regiono europeizacijos sudedamąja dalimi. Kita vertus, kryžiaus karai Baltijos regione, kaip ir rekonkista Pirėnų pusiasalyje, suteikia tam tikro specifinio kolorito, ypač šiuos regionus lyginant tarpusavyje. Nors jau seniai konstatuota, kad kryžiaus žygiai buvo organizuojami ne tik į Palestiną ir ne tik dėl Viešpaties kapo, Baltijos regionas pristatomas kaip Vokiečių ordino kovų su pagonimis veiklos sfera. Tiesa, ši sfera istoriografijoje yra narstoma įvairiais aspektais, o tai rodo daugiabriaunį viso kryžiaus karų proceso Baltijos regione karkasą, palengva pripildomą tyrimo medžiagos.