Straipsnyje aptariama antikinio pasaulio paideia’os samprata, analizuojamos jos atsiradimo prielaidos ir pagrindiniai formavimosi etapai. Paideia’os ištakas aptinkame Hipokrato, Isokrato, Platono, Aristotelio darbuose. Jie kėlė harmoningą asmenybės ugdymą, kai žmogus tampa ne tik kultūrinių vertybių vartotoju, bet ir jų kūrėju. Svarbi vieta klasikinėje paideia’oje tenka mokymui apie sveikatos saugojimą arba gydymo meną. Pirmą kartą antikinė paideia žmogaus ugdomąjį procesą veda į saviauklą kaip aukščiausią savo būties suvokimą ir jos tobulinimą. Pati paideia’os sąvoka transformavosi jau antikoje, įgaudama platesnį tikslą, gilesnį turinį ir naujas technologijas.
Prasminiai žodžiai: paideia, asmenybė, ugdymas, retorika, gydymo menas.
ANCIENT PAIDEIA: THE THEORY OF EDUCATION OF THE PERSONALITY
Juozas Žilionis
Summary
The article discusses the historical development of ancient concept of paideia. This concept is used in the writings of Hippocrates, Isocrates, Plato and Aristotle. It signifies the system of harmonious education directed at upbringing a person not only as a consumer of cultural values but also as their creator. The constitutive part of paideia is the doctrine of health preservation, healing and healthy way of life. It is very important and interesting fact that paideia encourages self-education as a highest form of personal awareness and the best method of self-perfecting. In its historical development the concept was gradually widened and enriched.
Keywords: paideia, personality, education, rhetoric, art of healing.