Iliustraciniai pavyzdžiai dvikalbiuose žodynuose: kolokacijos
Kalbotyra
Danguolė Melnikienė
Monika Jankauskaitė
Published 2012-02-06
https://doi.org/10.15388/Verb.2012.3.4971
PDF

How to Cite

Melnikienė D. and Jankauskaitė M. (2012) “Iliustraciniai pavyzdžiai dvikalbiuose žodynuose: kolokacijos”, Verbum, 30, pp. 79-90. doi: 10.15388/Verb.2012.3.4971.

Abstract

Šiuolaikinėje metaleksikografijoje žodynas nebėra suvokiamas kaip pavienių kalbos ženklų rinkinys, o kaip kūrinys, kuriame pateikti kalbos vienetai visuomet atgamina diskursą. Jame kiekvieno antraš- tinio žodžio vartosenos ypatumus atskleidžia definicija, taip pat (ir ypač) vartojimo pavyzdžiai. Taigi pagrindinis iliustracinių pavyzdžių tikslas – parodyti, kaip antraštinis žodis funkcionuoja kalboje kartu su kitais žodžiais. Per pavyzdžius vartotojas gali geriau suprasti ne tik antraštinio žodžio reikš- mę, bet ir vartojimo sferą, gramatines ypatybes. Žodyne pateikiami vartojimo pavyzdžiai pasaulinėje metaleksikografijos literatūroje paprastai priskiriami dviem pagrindinėms grupėms: laisviesiems žodžių junginiams ir pastoviesiems (stabiliesiems) žodžių junginiams. Pastaruoju metu autoriai linkę išskirtį trečiąjį pavyzdžių tipą – kolokacijas – užimančias tarpinę padėtį tarp laisvųjų ir pastoviųjų žodžių junginių. Taigi šio straipsnio tikslas paanalizuoti kolokacijų – vieno iš leksikografinių pavyzdžių tipo – pateikimo ir aprašymo ypatumus dviejuose panašios apimties dvikalbiuose aktyviuosiuose žodynuose: Broniaus Piesarsko ir Broniaus Svecevičiaus „Lietuvių–anglų kalbų žodyne“ (2002) bei Alfonso Rascóno „Lietuvių–ispanų kalbų žodyne“ (2002).
PDF
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

Please read the Copyright Notice in Journal Policy