Elektroninio mokymosi metodų naudojimo Vilniaus universitete raida ir perspektyvos
-
Povilas Abarius
Published 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/Im.2013.0.1590
PDF

How to Cite

Abarius P. (2013) “Elektroninio mokymosi metodų naudojimo Vilniaus universitete raida ir perspektyvos”, Information & Media, 630, pp. 82-90. doi: 10.15388/Im.2013.0.1590.

Abstract

Straipsnyje analizuojami elektroninio mokymosi metodai, naudojami Vilniaus universitete nuo 2000 iki 2010 metų, ir apžvelgiamos tolesnio jų plėtojimo perspektyvos. Pagrindinė kryptis, pagal kurią buvo plėtojamas elektroninis mokymasis, buvo turinio kūrimas virtualiose mokymosi aplinkose (WebCT, Blacboard Vista WebCT, Moodle). Naudojami vaizdo konferencijų metodai neturi tiek išliekamosios vertės, kaip interaktyvūs mokymosi moduliai, esantys virtualiose mokymosi terpėse. Todėl ateityje tikslinga plėtoti e. mokymosi modulių kūrimą, sudarant dėstytojams palankias sąlygas kurti ir naudoti juos didinant mokymosi efektyvumą ir kokybę. Pateikiami tolesnės e. mokymosi sistemos plėtros siūlymai: tobulinti dėstytojų mokymo kurti e. mokymosi objektus ir e. modulius sistemą; pakeisti dėstytojų motyvavimo kurti ir naudoti e. modulius tvarką; naudojantis mokymosi objektų metaduomenų sistema atlikti turinio kūrimo procesų stebėseną; išanalizuoti galimybes kartu su kitomis aukštojo mokslo institucijomis kurti mokymosi objektų biblioteką.
Pagrindiniai žodžiai: e. mokymosi ištekliai, virtualios mokymosi terpės, Vilniaus universitetas, mokymosi objektai, e. mokymosi moduliai

Use of e-learning methods: the evolution and prospects in Vilnius University
Povilas Abarius

Summary
The paper analyzes use of e-learning methods in Vilnius University from 2000 to 2010 and an overview of the future prospects of their development. The main direction of e-learning content development was use the virtual learning environments (WebCT, WebCT Vista Blacboard, Moodle). Video conferencing techniques do not have as high resale value as interactive learning modules in virtual learning environments use. Therefore, it is appropriate to develop e. learning modules, facilitating teachers to create and use them to increase learning efficiency and quality. The proposed some recommendations:
•  development of training teachers how to develop e. learning objects and e. learning modules;
•  transform teachers’ motivation system;
•  using learning objects metadata information system to carry out e. curriculum development monitoring;
•  analyze opportunities with other institutions of higher education to create an e. learning object library.

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy