Viena įdomiausių iš vakarų baltų kultūrų sričių yra vadinamoji Geldapės grupė. Ji tradiciškai siejama su sūduvių kultūra, pirmiausia dėl akmeninių pilkapių buvimo. Grupė datuojama vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu ir tautų kraustymosi laikotarpiu, o labiausiai išsivysčius buvo D periode.
Geldapės grupė - tai viena blogiausiai pažįstamų vakarinių baltų kultūros sričių, nes dauguma prieš Antrąjį pasaulinį karą surastos medžiagos dingo. Be archyvinės medžiagos paieškos, be abejo, reikia naujų kasinėjimų.
Vienintelis pokariu tyrinėtas Geldapės grupės kapinynas yra Czerwony Dwór. Čia žinoma apie 50 akmeninių pilkapių, išsidėsčiusių dviem grupėmis. Tai nedideli 3,5-8 m skersmens ir iki 60 cm aukščio sampilai. Tik vienas pilkapis išsiskiria dydžiu - yra 12 m skersmens. 2003-2005 m. ištirti 4 pilkapiai ir apie juos aptikta 20 plokštinių degintinių kapų, o tai leidžia daryti tik preliminarias išvadas.
Pirmasis kapinyno naudojimo etapas - tai mirusiųjų laidojimas plokštiniuose kapuose, aptiktuose pietrytinėje dalyje ir bendrai datuotuose vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu. Antrasis naudojimo etapas pilkapių įrengimas pietrytinėje dalyje tuo pačiu vėlyvuoju romėniškuoju laikotarpiu. Trečiasis etapas pilkapių įrengimas šiaurės vakarų dalyje, kuri datuojama tautų kraustymosi laikotarpiu.
Tyrinėjimų medžiaga rodo, kad vėlyvojo romėniškojo laikotarpio pradžioje ankstesnės Bogačevo kultūros pagrindu pamažu pradeda formuotis sūduvių kultūra. Apie tai kalba Bogačevo kultūros indų radiniai tiek plokštiniuose kapuose, tiek pilkapiuose. Tipiška sūduvių kultūros keramika pasirodė vėlyvojo romėniškojo laikotarpio pabaigoje arba tautų kraustymosi laikotarpiu. Tuo metu Czerwony Dwór kapinyne atsiranda vadinamieji giminių pilkapiai, būdingi sūduvių kultūros Prūdiškių etapui.