Straipsnyje nagrinėjami posesyvinių junginių semantiniai bei struktūriniai ypatumai. Nustatyta, kad posesyviniai junginiai lietuvių ir anglų kalbose yra homonimiški ir polisemiški. Be konteksto, lietuvių ir anglų kalbos determinuoja posesyvinį junginį morfologinėmis bei sintaksinėmis priemonėmis. Būdama flektyvine kalba, lietuvių kalba dažniau naudojasi morfologinėmis priemonėmis; anglų kalboje, kur fleksijų palyginti labai nedaug, tokie junginiai determinuojami dažniausiai sintaksinėmis priemonėmis.