Intraveninių narkomanų triburio vožtuvo izoliuoto infekcinio endokardito chirurginio gydymo patirtis
-
Gediminas Džiugas
Kęstutis Ručinskas
Palmyra Semėnienė
Karolina Džiugienė
Arimantas Grebelis
Vytautas Sirvydis
Published 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2010.3.2107
PDF

Keywords

tricuspid valve
intravenous drug abusers
infective endocarditis
tricuspid valve reconstruction
tricuspid valve replacement
complications

How to Cite

1.
Džiugas G, Ručinskas K, Semėnienė P, Džiugienė K, Grebelis A, Sirvydis V. Intraveninių narkomanų triburio vožtuvo izoliuoto infekcinio endokardito chirurginio gydymo patirtis. LS [Internet]. 2010Jan.1 [cited 2022Sep.30];8(3):0-. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2107

Abstract

Gediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1

1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El. paštas: gdziugas@gmail.com
2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Įvadas: Mažiausiai 5 % triburio vožtuvo (TV) infekcinio endokardito (IE) atvejų reikia gydyti chirurgiškai. Nėra daug studijų, analizuojančių intraveninių narkomanų izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito chirurginio gydymo rezultatus. Duomenų apie tokių ligonių gydymą Lietuvoje nėra. Mes pateikiame pastarųjų 10-ies metų rezultatus, gydant intraveninius narkomanus, operuotus dėl triburio vožtuvo infekcinio endokardito. Įvertinome triburio vožtuvo protezavimo biologiniu vožtuvu ir plastikos ankstyvuosius bei vėlyvuosius rezultatus.

Ligoniai ir metodai: Ši studija retrospektyvi. Atlikta 18 ligonių, operuotų Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centre dėl izoliuoto triburio vožtuvo infekcinio endokardito 2000–2010 m., duomenų analizė. Visi ligoniai vartojo intraveninius narkotikus.

Rezultatai: Pooperaciniu laikotarpiu nemirė nė vienas ligonis, visi išrašyti iš stacionaro. Ankstyvųjų pooperacinių komplikacijų pasitaikė tik ligoniams, kuriems atliktas triburio vožtuvo protezavimas (4 iš 14 pacientų). Tačiau skirtumas, palyginti su triburio vožtuvo plastikos grupe, nereikšmingas (p=0,225). Ilgesnė hospitalizacijos trukmė buvo po TV protezavimo biologiniu protezu (27,7±14,5 d.) nei po TV plastikos (18,7±15,1 d.). Vėlyvosios komplikacijos išsivystė 8 ligoniams: septyniems buvo atliktas pirminis TV protezavimas biologiniu vožtuvu ir vienam – TV plastika. Keturiems ligoniams buvo infekcinio endokardito atkrytis. Vėlyvuoju pooperaciniu laikotarpiu mirė 4 (22 %) ligoniai.

Išvados: Daliai intraveninių narkomanų triburio vožtuvo chirurginė korekcija yra vienintelis veiksmingas triburio vožtuvo infekcinio endokardito gydymo būdas. Po triburio vožtuvo protezavimo biologiniu protezu dažnai būna ankstyvųjų ir vėlyvųjų komplikacijų. Triburio vožtuvo plastika – saugesnis gydymo būdas ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu.

Reikšminiai žodžiai: triburis vožtuvas, intraveninių narkotikų vartojimas, infekcinis endokarditas, triburio vožtuvo plastika, triburio vožtuvo protezavimas, komplikacijos

The experience of surgery for isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers

Gediminas Džiugas1, Kęstutis Ručinskas1 , Palmyra Semėnienė1, Karolina Džiugienė2, ArimantasGrebelis1, Vytautas Sirvydis1

1 Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinika, Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El. paštas: gdziugas@gmail.com
2 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Objective: Tricuspid valve infective endocarditis usually affects intravenous drug users. At least 5% of patients with tricuspid valve infective endocarditis have to be treated surgically. Few data exist on surgery for the isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug abusers, and there is no such data in Lithuania. This study summarizes our experience in a surgical treatment of isolated tricuspid valve infective endocarditis in intravenous drug users.

Patients and methods: This is a retrospective analysis of 18 patients operated on for isolated tricuspid valve infective endocarditis in our centre in 2000–2010. All the patients were intravenous drug abusers.

Results: There were no perioperative deaths. Early complications were observed only in the tricuspid valve replacement group (4/14), but there was no significant difference (p = 0.225) was compared to the reconstruction group. There was a longer hospitalization period (27.7 ± 14.5 d) for tricuspid valve replacement than for tricuspid valve reconstruction (18.7 ± 15.1 d.). Eight patients had late complications, of them seven had undergone initial tricuspid valve replacement and one – reconstruction. Four patients had recurrent endocarditis. Late mortality was in 4 (22 %) patients.

Conclusion: For some intravenous drug abusers, tricuspid valve surgery for tricuspid valve infective endocarditis is the only effective treatment. Tricuspid valve replacement with biological prosthesis for intravenous drug abusers is associated with numerous early and late postoperative complications. Tricuspid valve reconstruction is a safe method of treatment in the early postoperative period.

Key words: tricuspid valve, intravenous drug abusers, infective endocarditis, tricuspid valve reconstruction, tricuspid valve replacement, complications.

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy

Most read articles by the same author(s)

<< < 1 2 3 > >>