Straipsnyje Gardino gubernijos pavyzdžiu analizuojami Rusijos imperijos civilinės administracijos veiksmai siekiant įvesti baltarusių kalbą Katalikų Bažnyčios pridėtinėse pamaldose. Vienas svarbiausių Peterburgo politikos uždavinių baltarusių žemėse buvo sustiprinti stačiatikybės pozicijas ir susilpninti katalikybės įtaką. Spręsti šį uždavinį turėjo padėti ir „vietinės tarmės“ įvedimas pridėtinėse Katalikų Bažnyčios pamaldose. Kruopščiai išanalizavus šioje sferoje susiklosčiusią padėtį ir atsižvelgiant į tai, kad katalikų tikėjimą išpažįstančių gyventojų sąmonėje lenkų kalba buvo suvokiama kaip neatsiejama priklausomybės Bažnyčiai ir lenkų tautai dalis, aiškėja, jog bet kokie veiksmai, siekiant dezintegruoti šią vienovę, sukeldavo itin aktyvų tikinčiųjų ir dvasininkijos trukdymą. Būgštaudama vykstant 1905–1907 m. socialiniams sukrėtimams pažeisti nusistovėjusį status quo ir kartu šiame krašte dar labiau paaštrinti vidaus politinę padėtį, valdžia buvo linkusi verčiau atidėti vėlesniems laikams baltarusių kalbos įvedimo katalikų pridėtinėse pamaldose klausimo sprendimą.