Abstract
Straipsnyje aptariamos antimodernistinės filosofinės ir etinė koncepcijos (A. Leopoldas, E. Schumacheris, B. Callicott, O. Marquardas), kuriose formuluojama nauja civilizacijos evoliucijos paradigma, steigianti ekologinę etiką, pabrėžianti ekologijos prioritetą prieš ekonomiką. Ekologinis mąstymas aksiologinėje plotmėje iškelia gamtą į aukščiausios vertybės rangą. Pabrėžiami šio mąstymo pozityvūs bruožai: ekofiliškumas, žmogaus atsakomybės už savo veiklos rezultatus pabrėžimas. Teigiama, kad postmoderninė kultūra bando atgaivinti modernybės į kultūros pakraščius nustumtą bendravimo su gamta patirtį, aktualizuoti ir suformuluoti moralinius idealus, galinčius paveikti mūsų mąstymą. Skirtingos tautos sukaupė didžiulę ekologinę patirtį, kuri lėmė jų išlikimą konkrečiomis gamtinėmis ir istorinėmis sąlygomis ir kuri gali būti naudinga šiuolaikinėmis aplinkybėmis. Globalinė sąmonė įtraukia į savo vertybių sferą žemę, kaip organišką realybę: tai reiškia ne paprastą pirmykščių tautų kosminio paslaptingumo jausmo atgaivinimą, bet žadinimą pajautos, kokie dvasiškai reikšmingi yra žmogaus egzistavimo materialiniai, biologiniai ir kosminiai veiksniai.

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.
Please read the Copyright Notice in Journal Policy.
Most read articles by the same author(s)
-
Česlovas Kalenda,
The Role of Morals in Ancient Society
,
Problemos: Vol 10 (1972): Problemos
-
Česlovas Kalenda,
Sharpening the Gnoseological and Sociological Problematics
,
Problemos: Vol 16 (1975): Problemos
-
Česlovas Kalenda,
What is Science?
,
Problemos: Vol 17 (1976): Problemos
-
Česlovas Kalenda,
Gnoseological Problems of Human Creative Activity
,
Problemos: Vol 20 (1977): Problemos
-
Česlovas Kalenda,
K. Marx’s Teaching – Basis for Our Investigations (Review of the Republican Scientific Conference of Philosophers)
,
Problemos: Vol 2 (1968): Problemos