Vokietijos Valstybinė biblioteka Berlyne yra centrinė Vokietijos Demokratinės Respublikos mokslinė šios srities įstaiga, kuri komplektuoja visų šalių svarbesnę mokslinę literatūrą, taip pat ruošia apie ją atitinkamą informaciją. Įsteigta 1661 m., ji šiuo metu turi 5 mln. tomų, iš kurių apie 1 800 000 vienetų po karo liko Vakarų Berlyne. Kasmet ji papildoma 80 000 bibliografinių vienetų. 410 vietų skaityklomis naudojasi 70 000 skaitytojų. Bibliotekoje dirba daugiau kaip 500 žmonių.
Bibliotekos fonduose yra labai vertingų leidinių ir rankraščių. Ten buvo patekęs ir lietuviškos biblijos rankraštis, 1719 m. paskolintas mokslininkui A. H. Franke Halėje. Tai seniausi duomenys apie lituanistiką bibliotekoje. Deja, per antrąjį pasaulinį karą iš bibliotekos dingo daug dokumentinės medžiagos, kuri leistų nuosekliau atsekti visus jos ryšius su Pabaltijo kraštų bibliotekomis. Todėl dabar tenka atkreipti dėmesį tik į kai kuriuos nustatytus faktus.
Aprūpinant Karališkąją biblioteką vertingais leidiniais apie Pabaltijį. XVIII a. ir XIX a. pirmojoje pusėje daug pasidarbavo Rygos leidėjas, J. G. Herderio draugas J. F. Hartknochas ir jo sūnus, vėliau persikėlęs į Leipcigą. Iš jų, be kitų leidinių, gauta A. W. Hupelio serijiniai darbai „Nordische Miscellaneen“ ir „Neue Nordische Miscellaneen“ (46 tomai), F. K. Gadebušo „Lifländische Jahrbücher“ (9 tomai) ir „Versuche in der liefländischen Geschichtskunde und Rechtsgelehrsamkeit“.
XIX a. pradžioje dirbant bibliotekoje istorikui F. Vilkenui, užsimezgė tiesioginiai ryšiai su Vilniaus imperatoriškojo universiteto biblioteka per šio universiteto profesorių J. Volfgangą. 1828 m. Vilniaus universiteto bibliotekininkas Aleksandras Bohatkevičius laišku praneša apie vykstančius tarp abiejų įstaigų knygų mainus, kurie, atrodo, vystėsi ir vėliau – iki Vilniaus universiteto uždarymo.
Panašūs ryšiai buvo užmegzti ir su Mintaujos (Jelgavos) bei Rygos atitinkamomis įstaigomis ir mokslininkais. Iš jų gauta literatūra ir latvių kalba. XIX a. antrojoje pusėje tie ryšiai nenutrūko. Taip pat knygos buvo gaunamos ir iš Dorpato (Tartu).
Tačiau sistemingai ir pastovūs ryšiai su Pabaltijo kraštų bibliotekomis užsimezgė tik po antrojo pasaulinio karo, įsikūrus Vokietijos Demokratinei Respublikai ir atstačius Vokietijos Valstybinę biblioteką. TSRS ir VDR oficialiai susitarė dėl pastovių ryšių. Tai įgalino nuosekliau rinkti Lietuvos, Latvijos ir Estijos literatūrą. Šiandien Vokietijos Valstybinė biblioteka nuolat keičiasi literatūra su Lietuvos Respublikine biblioteka, Vilniaus V. Kapsuko universiteto Moksline biblioteka, Mokslų akademijos centrine biblioteka (su tokiomis pat bibliotekomis Latvijoje ir Estijoje) ir su LTSR Knygų rūmais.
Besiplečiant įvairiapusiškiems ryšiams, Vokietijos Valstybinė biblioteka pastaraisiais metais aktyviai propagavo Pabaltijo respublikų literatūras. Ji sudarė 10 didesnių bibliografinių rodyklių apie žymius rašytojus, jų tarpe – apie K. Donelaitį, P. Cvirką, I. Simonaitytę, L. Laiceną, Ž. Grivą , J. Smulą, taip pat – įvairiom kitom temom.
Ypač plačiai buvo paminėtos K. Donelaičio gimimo 250 metinės. Dabar bibliotekos salėje kabo rašytojo bareljefas, prie kurio 1965 m. koncertavo Berlyne apsilankięs Lietuvos choras „Varpas“.
Pastaraisiais metais pasikeista vaikų ir jaunimo literatūros parodomis su Lietuvos Valstybine respublikine biblioteka. Iš bibliografinių darbų galima dar paminėti periodikos rodyklę „Slawistik“, kurioje nurodyta ir VDR 24 mokslinėse bibliotekose turima periodika, susijusi su baltistika. Be to, išėjo rodyklė „Socialistinių tarybinių Estijos, Latvijos ir Lietuvos respublikų grožinės literatūros vertimai į vokiečių kalbą nuo 1945 iki 1965 m.“
Vokietijos Valstybinė biblioteka aktyviai dalyvauja 1964 m. įsteigtame Baltistų komitete, kuriam vadovauia prof. dr. V. Falkenhanas. Autorė čia yra skaičiusi keleta pranešimų, jų tarpe – „Vilniaus Valstybinio Vinco Kapsuko universiteto Mokslinės bibliotekos 400-metis“. 1971 m. buvo sudaryta darbinė grupė, vadovaujama autorės, paruošti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) jubiliejaus minėjimui. Vystosi ir asmeniški bibliotekininkų kontaktai, kurie padeda plėsti bendradarbiavimą. 1971 m. gegužės mėn. autorė, pakviesta Draugystės ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis draugijos, lankėsi Vilniuje. Savo ruožtu VDR lankėsi Lietuvos bibliotekų ir Vilniaus universiteto Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos katedros atstovai. Spaudoje skelbiami abiejų pusių bibliotekininkų darbai.
Šiandien, kai mūsų šalis jungia bendri komunizmo kūrimo uždaviniai ir marksistinė-lenininė ideologija, sudarytos visos sąlygos vystyti tikrą tautų draugystę ir glaudžiau bendradarbiauti bibliotekininkystės srityje.
This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.