Kasos galvos vėžio ir lėtinio pankreatito diagnostikos keblumai
-
Vilma Brimienė
Gintautas Brimas
Kęstutis Strupas
Published 2006-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2006.3.2261
PDF

How to Cite

1.
Brimienė V, Brimas G, Strupas K. Kasos galvos vėžio ir lėtinio pankreatito diagnostikos keblumai. LS [Internet]. 2006Jan.1 [cited 2022Dec.9];4(3):0-. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2261

Abstract

Vilma Brimienė, Gintautas Brimas, Kęstutis Strupas
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų
Pilvo chirurgijos centras,
Santariškių g. 2, LT-08661 Vilnius
El paštas: vilma.brimiene@santa.lt

Įvadas / tikslas

Klinikinėje praktikoje dažnai susiduriama su sudėtinga kasos židininių pokyčių diferencine diagnostika, kai simptomatika ir instrumentinių tyrimų duomenys neleidžia nedvejojant patvirtinti diagnozės. Šios literatūros apžvalgos tikslas – pateikti medicinos literatūros duomenis apie kasos židininių pokyčių diagnostikos būdus, jų tikslumą ir efektyviausią kasos vėžio bei lėtinio pankreatito diferencinės diagnostikos algoritmą.

Rezultatai

Norint pasiekti gerą kasos vėžio gydymo rezultatą, būtina anksti diagnozuoti ligą ir atlikti radikalią chirurginę operaciją. Lėtinio pankreatito gydymas įvairus – nuo simptominio, kuris paprastai atliekamas nechirurginiais metodais, iki operacinio, taikomo gana nedidelei grupei pacientų. Nors pastaruoju metu labai patobulėjo visi radiologiniai kasos židininių pokyčių tyrimo metodai, diferencijuoti lėtinį pankreatitą ir kasos vėžį, ypač ankstyvosiomis jo stadijomis, išlieka sunku. Šiuolaikiniai tyrimo būdai labai sumažino klaidų skaičių, tačiau net 5–10% kasos rezekcijų yra nepateisinamos, nes galutinio histologinio tyrimo išvada yra lėtinis pankreatitas. Dažniausiai rekomenduojamų sonoskopijos, kompiuterinės, magnetinio rezonanso tomografijos, endoskopinės sonoskopijos, serologinių žymenų tyrimų jautrumas ir specifiškumas yra riboti, net ir įvairiais metodų deriniais nepasiekiama 100% jautrumo ir specifiškumo. Absoliutaus tikslumo negarantuoja ir intervenciniai diagnostikos būdai – kasos biopsija, kontroliuojama sonoskopu, kompiuterine tomografija ar endoskopine sonoskopija.

Išvados

Remiantis atlikta literatūros šaltinių analize galima teigti, kad moksline patirtimi grįsto priešoperacinio kasos vėžio ir lėtinio pankreatito diferencinės diagnostikos algoritmo nėra. Tolesni tyrimai būtini siekiant rasti optimalų diagnostikos metodų derinį, todėl Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centre pradėtas randomizuotas perspektyvusis kontroliuojamas kasos židininių pokyčių diagnostikos metodų tyrimas, kurio tikslas – palyginti dviem ligonių grupėms taikomus diagnostinius tyrimo metodus pagal kasos židininių pokyčių diferencinės diagnostikos tikslumą, siekiant nustatyti ankstyvos stadijos kasos vėžį ir navikinio proceso išplitimą.

Pagrindiniai žodžiai: lėtinis pankreatitas, kasos vėžys, kasos židininiai pokyčiai, kasos tyrimas

Diagnostic difficulties in pancreas head cancer and chronic pancreatitis

Vilma Brimienė, Gintautas Brimas, Kęstutis Strupas
Center of Abdominal Surgery,
Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos",
Vilnius, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania
E-mail: vilma.brimiene@santa.lt

Objective

Differential diagnosis of focal pancreatic lesions often remains a dilemma in clinical practice. Our objective was to present the literature data of diagnostic accuracy in focal pancreatic lesions and the most effective algorithm in differential diagnosis of chronic pancreatitis and pancreatic cancer.

Results

There can be enough overlap in the features and imaging of the carcinoma of the head of the pancreas and chronic pancreatitis, and sometimes the differentiation is extremely difficult. This leads to either a major pancreatic resection for a benign disease in 5–10% of the patients or rejection of surgery for a potentially curable cancer. The diagnostic accuracy of the common methods (ultrasound, computer and magnetic resonance tomography, endoscopic sonoscopy, serologic markers) are limited; even combinations of preoperative tests and biopsy are not sensitive and specific in 100%.

Conclusions

There are no evidence-based data in the literature on an effective algorithm for the clinical approach to a patient who presents with this diagnostic dilemma in focal pancreatic lesions. As all attempts to arrive at a correct diagnosis should be pursued, a prospective randomised clinical trial to compare the accuracy of diagnostic methods and early diagnosis in pancreatic cancer was started at the Vilnius University Hospital "Santariškių klinikos".

Keywords: chronic pancreatitis, pancreatic carcinoma, focal pancreatic lesions, imaging of pancreas

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy

Most read articles by the same author(s)

1 2 3 4 5 > >>