Training of basic laparoscopic skills in surgical education
Clinical Practice
Gintaras Simutis
Mantas Drungilas
Pavel Petrik
Eglė Petrik
Virgilijus Beiša
Kęstutis Strupas
Published 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2013.4.2841
224-232.pdf (Lithuanian)

How to Cite

1.
Simutis G, Drungilas M, Petrik P, Petrik E, Beiša V, Strupas K. Training of basic laparoscopic skills in surgical education. LS [Internet]. 2013 Jan. 1 [cited 2024 Mar. 29];12(4):224-32. Available from: https://www.journals.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/2841

Abstract

Background / objective
The study was carried out to evaluate the potential use of laparoscopic simulators to enhance basic laparoscopic skills until proficiency is reached.
Materials and methods
The study participants were divided into two groups according to their experience in laparoscopic procedures: no prior experience (group A; n = 16) and laparoscope navigation experience (group B; n = 16). All the participants performed nine
attempts of three basic laparoscopic skill tasks (“Instrument navigation”, “Cutting”, “Clip applying”) on the LapSim® simulator during three sessions within one month. The distribution of practice sessions was standardized by performing three attempts
for each task per session and no more than one session per week. The assessment of laparoscopic skills was based on the cumulative score for each task measured by the computer system.
Results
Trainees in the group A were younger (22.2 ± 1.3 vs. 26.1 ± 1.3 years, P < 0.001). There were statistically significant differences in cumulative scores for all three tasks after the first five attempts between the two groups (P < 0.001). Comparison of the
cumulative scores for the task “Instrument navigation” after the sixth attempt (P = 0.073), for the task “Clip applying” after the seventh attempt (P = 0.287), and for the task “Cutting” after the eighth attempt (P = 0.080) showed no significant differences among the study groups.
Conclusions
The results indicated that a group of trainees with no prior laparoscopic experience acquired the basic laparoscopic skills significantly faster. Proficiency in the laparoscopic basic tasks was achieved within 6–8 repetitions in both groups. These findings suggest that training of practical skills in using laparoscopic simulators should be integrated into medical education much earlier.
Key words: surgical education, simulation, laparoscopy, virtual reality simulator, LapSim

Bazinių laparoskopinių įgūdžių įgijimas studijuojant mediciną

Tikslas
Atlikti tyrimą, siekiant įvertinti kompiuterinių laparoskopinių simuliatorių naudojimą medicinos studijoms mokant pagrindinių laparoskopinių operacijų įgūdžių, kol bus įgyta reikiama patirtis.
Metodika
Tyrimo dalyviai pagal patirtį buvo suskirstyti į dvi grupes: vienos grupės tiriamieji neturėjo jokios išankstinės laparoskopinių operacijų patirties (A grupė, n=16), o kitos grupės turėjo tik navigacijos laparoskopu patirties (B grupė, n=16). Visi dalyviai per
trejas pratybas su laparoskopiniu virtualiu simuliatoriumi LapSim® atliko trijų pagrindinių laparoskopinių užduočių („Instrumentų navigacija“, „Pjovimas“, „Kabučių uždėjimas“) devynis bandymus. Kiekvieną užsiėmimą atskira užduotis buvo kartojama
tris kartus, o užsiėmimas vyko ne dažniau nei kartą per savaitę. Vertintas galutinis užduoties rezultatas. Laparoskopinių operacijų įgūdžiai vertinti kompiuterine sistema pagal išvestinį kaupiamąjį kiekvienos užduoties balą.
Rezultatai
A grupės dalyviai buvo jaunesni (22,2±1,3 vs. 26,1±1,3 metų, p<0,001). Išanalizavus visų trijų užduočių kaupiamuosius balus po pirmųjų penkių bandymų, abi grupės skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,001). Tyrimą tęsiant ir lyginant išvestinį kaupiamąjį
balą atliekant užduotį „Instrumentų navigacija“ po šešto bandymo (p=0,073), užduotį „Kabučių uždėjimas“ po septinto bandymo (p=0,287), užduotį „Pjovimas“ po aštunto bandymo (p = 0,080), jokių reikšmingų skirtumų tarp tiriamų grupių nerasta.
Išvados
Tyrimo rezultatai parodė, kad net be laparoskopinių operacijų patirties tokių operacijų pagrindinius įgūdžius laparoskopiniu simuliatoriumi įgyjama greičiau. Chirurginės simuliacijos užduočių kartojimas iki 6–8 bandymų leidžia įgyti gerus pagrindinių
laparoskopinių operacijų įgūdžius. Šie rezultatai rodo, kad praktinių įgūdžių mokymas naudojant laparoskopinį simuliatorių turėtų būti įtrauktas į medicinos studijų programą.
Reikšminiai žodžiai: chirurgijos studijos, simuliacija, laparoskopija, virtualios realybės simuliatorius, LapSim.

224-232.pdf (Lithuanian)

Downloads

Download data is not yet available.

Most read articles by the same author(s)

<< < 2 3 4 5 > >>