Visuomeninis transliuotojas: nepriklausomumas ir politinės valdžios įtakos problema
Žiniasklaida
Žygintas Pečiulis
Published 2010-01-01
https://doi.org/10.15388/Im.2010.0.3174
PDF

How to Cite

Pečiulis Žygintas (2010) “Visuomeninis transliuotojas: nepriklausomumas ir politinės valdžios įtakos problema”, Informacijos mokslai, 540, pp. 73-86. doi: 10.15388/Im.2010.0.3174.

Abstract

Vakarų Europoje po Antrojo pasaulinio karo susiformavusi visuomeninio audiovizualinio transliuotojo sistema XX amžiaus pabaigoje paplito visoje Europoje. Keturis pokario dešimtmečius visuomeniniai transliuotojai dirbo valstybinio monopolio sąlygomis, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje prasidėjo konkurencinė kova su komerciniais transliuotojais. Esminiai visuomeninės audiovizualinės tarnybos bruožai – diskusijų ir nuomonių pliuralizmo skatinimas, kultūros, švietimo sklaida, nacionalinio identiteto įtvirtinimas, ypatingas dėmesys tautinei įvairovei. Svarbiausi būdai užtikrinti tinkamą visuomeninio transliuotojo veiklą – finansinis ir politinis nepriklausomumas nuo politinės valdžios. Tai padaryti leidžia visuomeninis valdymas ir tiesiogiai piliečių mokamas abonentinis mokestis. Tačiau Europos visuomeniniams transliuotojams būdinga valdymo ir finansavimo modelių įvairovė. Taip pat pastebimas valdančiųjų politinių jėgų siekis kontroliuoti visuomeninį transliuotoją arba daryti jam įtaką. Šiame straipsnyje aptariami konkretūs atvejai, kai akivaizdžiai matomos Lietuvos politikų pastangos daryti įtaką Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklai. Konkrečios situacijos nagrinėjamos lyginant su teoriniais visuomeninio transliuotojo principais, galiojančiais teisės aktais, pateikiamas tarptautinis kontekstas.
Pagrindiniai žodžiai: audiovizualinė masinė komunikacija, visuomeninis transliuotojas, nepriklausomumas, politinė įtaka, Lietuva, LRT.

Public Service Broadcasting: Independence and the Problem of Political Power Influence
Žygintas Pečiulis

Summary
The public audiovisual broadcasting system has formed in West Europe after World War II, and at the end of the 20th century it spread in the whole Europe. Public service broadcasting has operated in national monopoly conditions for four postwar decades. In the last century’s ninth decade, the competitive fight with commercial broadcasters has begun. The essential features of public service broadcasting are encouragement of discussions and opinions, culture and education spread, national identity strengthening, special attention to national diversity. The basic conditions of securing a proper operation of public service are financial and political independence from the political power. It can be done by public management and the licence fee paid directly by citizens. However, the variety of managing and financing models are natural for Europe’s public broadcasters. There are also governing political powers’ ambitions to control the public broadcaster. There are particular cases of obvious attempts of Lithuanian politicians to influence the Lithuanian Radio and Television (LRT). Particular situations are analysed in comparison with the theoretic principles of public service broadcasting, valid legal acts. Also, the international context is shown.
Key words: audiovisual mass communication, public service broadcasting, independence, political influence, Lithuania, LRT.

PDF

Please read the Copyright Notice in Journal Policy