Šiame straipsnyje nagrinėjama prancūziškoji SMS – trumpų elektroninių žinučių kalba. Ji ypatinga tuo, kad, nors reiškiama tik rašytine forma, yra daugiau artima sakytinei kalbai, kadangi pašnekovai gali dalyvauti tame pačiame kalbiniame momente, nedelsiant sužinoti vienas kito reakciją. Todėl kaip sakytinei kalbai jai būdinga fonetinė rašyba ir trumpinimas (balsių, skiemenų išmetimas, trumpiniai). Kaip rašytinė, ji taip pat turi ypatingų bruožų: dėl riboto ženklų kiekio mobiliojo telefono ekrane ištisi skiemenys yra keičiami skaičiais arba didžiosiomis raidėmis; būdinga žodžių agliutinacija; gausiai vartojami skyrybos ženklai, tarpai, simboliai, piktogramos. Kaip ir šnekamojoje prancūzų kalboje, pastebima daug anglicizmų. Ši kalba yra labai vaizdinga – ne tik dėl ribotos vietos mobiliojo telefono ekrane, bet ir dėl rašančiųjų siekimo įtikinti, perteikti jausmus bei nuotaikas. Dėl ypač didelio šios kalbos atmainos populiarumo Prancūzijoje jau imta rašyti knygas SMS kalba, spausdinami žodynėliai bei siūlomos SMS kalbos pamokos. Be to, ji skverbiasi ir į reklamos žanrą, interneto puslapius. Todėl lingvistams, kalbos normintojams, mokytojams šitoks SMS kalbos plitimas kelia ne tik didelį susidomėjimą, bet ir nerimą dėl galimo neigiamo poveikio prancūzų kalbai ir bendro ortografijos lygio kritimo.