Įvertinti grožinio teksto vertimo kokybę – gana sunkus uždavinys. Visų pirma todėl, kad nėra nusistovėjusios vienos tradicijos, kokiais kriterijais turėtų vadovautis vertėjas versdamas grožinį tekstą ir kaip reikėtų vertinti verstinio teksto kokybę. Be to, sudėtinga aprėpti visus grožinio teksto ypatumus ir išsamiai aptarti, kaip jie perteikiami vertime, ypač kai tai didelės apimties prozos kūrinys.
Stengiantis bent kiek prisidėti prie šios srities tyrimų, straipsnyje supažindinama su svarbiausiais pastarųjų metų Italijos vertimo teoretikų ir kritikų darbais, kuriuose nagrinėjama verstinio teksto kokybės problematika. Vėliau, remiantis išdėstytomis teorinėmis ir metodologinėmis nuostatomis, analizuojamas A. Baricco romano Šilkas vertimas į lietuvių kalbą, daugiausia dėmesio sutelkiant į pasirinktas vertimo strategijas.